kraujai

kraujai
kraujaĩ sm. pl. (4) 1. OG226 žr. kraujas: Galva sumušta, kraujaĩ bėga – negaliu žiūrėti Dkš. Kraujaĩ tekėjo srovėmis KII215. Ėmė kosėt net kraujais jau rš. Šventai dienai atėjus, nors kraujais lytų, nebus be bažnyčios Žem. Eisiu, kad čia ir kraujais lytų, akminais snigtų Škn. Viskas juoda, viskas kraujais stovi (apie pastipusios kiaulės mėsą) Alk. Upė kraujaĩs teka Sch145. Kraujaĩs paėjusi mėsa Ėr. Čia liejasi kraujai, liepsnoja miestai V.Mont. Kur galva krito, rožė išdygo, kur kraujai tiško, žemčiūgai blizga StnD24. Tekėjo mano juodi kraujeliai kaip biliūnų lapeliai D20. Iš mano veido kraujai tekėjo, kaip saulužė mirgėjo LB91. Meldies kraujais prakaituodamas A.Baran. Ko tik ne ligi kraujų̃ pramušė Pc. Mušas iki kraujų̃ (kol susikruvina) Vlkv. Kraujaĩs ir žemė žydėt pradėjo (paraudo nuo kraujo) Sch39. Su ožio kraujais taip tur daryti, kaip su jaučio kraujais daręs CII979. Ponas kryžiauspi primuštas, visas kraujais sukruvintas PK164. Ir t'est kraujai visoj Egipto žemėj Ch2Moz7,19. Tatai yra kraujai suderėjimo BB2Moz24,8. Ižvadavo manę brangiais kraujais savo brš. Rankos jūsų pilnos kraujų DP221. Rėdyk jau mus, tavo tarnus, kurius atpirkai per kraujus Mž79. Nuog ... praliejimo kraujų gelbėk mus Mž554. Kraujus prakirtau [pargriuvęs ant ledo] Lp. | prk.: Saulė kraujūse teka, kraujūse leidas (raudonas dangus) – pryš giedrą Šts. Vakarais kraujuosna saulė skęsta rš. ^ Du kiškeliai pešas, balti kraujai bėga (girnos) Lnkv. Bėgančio pėdos – stovinčio kraujai (bėgantis išvengia pavojaus) MŽ, LTR(Mrj). 2. iš kraujo verdama košė: Kai paskersim meitėlį, išvirk kraujų Ds.
◊ į kraujùs padarýti užmušti: Jis nori mane į kraujus padaryti N.
kraujų̃ mẽdis; LBŽ bot. mėlynasis kampešmedis (Haematoxylon campeschianum).
lyg kraujùs labai skausmingai, per jėgą: Tuos mokesčius lyg kraujus iš mūs traukė Gs.
su kraujaĩs labai brangiai: Už tą pasiuvimą jis mane su kraujaĩs nulupo Skr.
širdìs kaĩp kraujuosè labai susijaudinęs: Mano širdis kap kraujuos Mrj.
širdìs vérda kraujuosè (kraujaĩs; Arm); Gs labai gaila, skaudu.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tekėti — tekėti, tẽka, ėjo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M 1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekėj[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • teškėti — teškėti, tẽška, ėjo intr. K, KII234, Rtr, Š, LVIV135, DŽ, FrnW; Q498, R, MŽ, N 1. KŽ, Skr, Grl, Prn, Vs, Srj, Ndz, Dl, Rm, Sml tikšti, lašams kristi, lašėti, varvėti: Tẽška vandens lašai NdŽ. Lyja pliaupia, nuo stogų tẽška Gs. Jau ir lyt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasrėbti — pasrė̃bti, pàsrebia, pàsrėbė tr. 1. NdŽ, Kp, Dglš, JnšM, Btr, Žr, Kv pavalgyti skysto maisto: Juodos builynelės pasrė̃bsma i dirbsma – i kaip dar sunkiai LKT82(Pln). Pàsrėbė barščių ir sotus Jrb. Rūgyto pieno pàsrebi su bulbom, ir gerai Mlt.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nubriaunyti — nubriaũnyti tr. nudrėksti, nubrėnyti: Skūra nubriaũnyta, kraujai sunkėsi iš kūno V.Piet. | refl. tr.: Nusibriaũnijau ranką, net kraujai bėga Mrj. Nusibriaũnijau nosį į stalą (į stalo kraštą, briauną) Mrj. briaunyti; nubriaunyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • taškyti — 1 taškyti, tãško, tãškė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1124, SD255,291, R, MŽ, Sut, N, M, L iter. tėkšti. 1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trykšti — trykšti, ta (tryška, tryškia), tryško intr. K, J.Jabl, Š, DŽ 1. K, K.Būg, L, Rtr, BŽ25, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ veržtis, lietis, srūti (apie skystį ar minkštą, skystą masę): Per tą kastinę žemę trykšta iš kalno šaltinis A1884,13. Kad suspaudi uogą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trūkti — trūkti, sta ( a, truñka Msn); o intr. K, DŽ; R, MŽ 1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • zuikis — zuĩkis sm. (2) KBII68, KGr567, K, K.Būg, Š, Rtr, DŽ, OGLI128, Tlž, Rg, zùikis (1) K.Būg, NdŽ, Sn, Lp, zuikỹs (3) K.Būg, NdŽ, Brž, Bsg, Erž, Nm, Gdl 1. Q238, Lex45, R187, MŽ, MŽ248, Sut, D.Pošk, S.Dauk, N, M, Kos255, Cp kiškis: Zuĩkiai – laukų …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”